vienatijis

vienatijis
vienatìjis, -ė adj. (2) NdŽ, vienãtijis (-yjis K, Rtr, KŽ) (1) NdŽ; Q142, H, H169, Sut, N žr. vienatinis: 1. Vienatijis, vienintelis SD77. Tas buvo vienãtijis jų gyvenimo džiaugsmas Plšk. Ta juosta viena vienãtijė likusi Smln. Da mano vienãtijė viltis yra tos žolės Smln. Vienãtyjė klaipėdietė (nj.) buvau Tlž. Vienas vienãtyjis dorelis KI363. Mes tikim ing Jėzų Christusą, Dievo vienatijį sūnų Mž367. Ir vienatijes žmones iš jų padarysiu žemėje ant kalnų Israel, ir anys visi vienatijį turės karalių BBEz37,22 Tėvas ir sūnus ir šventa dvasia esti vienas vienatijis Dievas BPII185. Tą Dievą tikrąjį vienatyjį traicėje Tėvą, Sūnų ir Dvasią š[ventą] garbinkime nepaliaudami DP244. Ko biednas žmogus išpildyt negalėjo, tatai turėjo už jį išpildyt ansai žadėtas vienatijis sūnus jo (Dievo) MP49. Tasai, kuris kentė, buvo vienatijis sūnus Dievo SPII218. Visad teikis atviras ausis turėt ant maldų ir prašymo mūsų pagal šventų o tikrų žadėjimų tavų pergi tą vienatijį tarpinyką mūsų Jėzusą Christusą SE115. Niekas neregėjo Dievo niekados, vienatijis sūnus, kursai yra prieglaubstyj Tėvo, tas (jį mums) parodė Ch1Jn1,18. Štai išnešė numirusį, kurs buvo vienatijis sūnus savo motinos NTLuk7,12. Kuo kaltas buvo sūnus tavo vienatijis, kad jį matau pri kryžiaus primuštą? P. Šunių mėsa jų būdavo vienatijis valgis Ns1838,3. Anė būdavo jo vienatijis kūdikis, jo puikumas bei lūkestis LC1883,41. Palaitienė… savo vienatijės pasimirusios dukrytės lavonelį, įkapėms aprėdydama, ant savo kelių užsidėjo BsV88(Rg). Vienatijis išmaitintojis tas nabaštininkas buvęs LC1878,25. Tik vienatyjis iš to pulko švenčiausiomis akimis nuėjo tyliai pas išmintingąjį Vd. Tai yra tas vienatijis kelias, kaip nuo savo bėdos išgelbėtas būti brš. Vienatyjis jo goravimas, kad visi garbintini lietuviški laiškai rastų kuo didžiausią pasiplatinimą TŽV329(M.Jan). Tai buvo nuostabus, gal vienatijis valstietis, kurio nė per nago juodymą nepalietė valsčiaus diduomenės poniškumai Vaižg. Po bertainio adynos greito jojimo atsieko raiteliai daubą, kuri jųjų daubai didei panaši, vienatijis skirtumas, kad mažesne buvo rš. 2. Ksavero laiku jis tebuvo gangreit vienatijis žmogus Vaižg.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • apūkti — 2 apūkti, ia, àpūkė 1. tr. aptraukti debesimis, apniaukti, aptemti: Apūkė dangų, bene lys Šts. | refl. CI304, Q83, R, MŽ, N, Ns1878,1, Bru, Š, BŽ437, Rtr, NdŽ, Pgg, Trg, Bt, Grd, NmŽ, Kin, End, Pln: Apsiū̃kęs oras tuo išsigaidrys J. Ūka užėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išlikti — išlìkti I. intr. 1. išsilaikyti gyvam, sveikam, nenukentėjusiam; nežūti, nedingti, egzistuoti toliau: Jau neišliksiu, tavo nebūsiu, reiks man jaunai keliauti į aukštąjį kalnelį (d.) Pns. Praeity juk visko būva: kas išlieka, kas supūva rš. Katras …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmaitintojas — išmaitìntojas, a smob. (1) kas išmaitina, išlaiko: Jaudžemis yra vyriausias sūnus nekurios biednos našlės ir buvo vienatijis išmaitintojis savo motinos LC1880,46. maitintojas; išmaitintojas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iššakoti — 1. intr. KŽ išleisti, išauginti šakas, išsiskleisti šakoms: Tai gražiai išlapojo, šakužės iššakojo N109. O kokiu žolynėliu išdygsi, o kokiomis šakelėmis iššakosi? JD1190. Ir iššakojo [meirūnas], ir išlapojo į devynias šakeles JV473. | refl. Amb,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • praniūkti — 1 praniū̃kti, ia, pràniūkė 1. intr. pradėti kalbėti, pratarti: Kad būtų nepraniū̃kęs, būčiau ir nepažinęs jo Trgn. Lietuviškai pràniūkei, tai kitap jau Aps. | refl.: Kad prasniūkiù (prakalbu, užsimenu kalbėdama), tai ir raudu Aps. Žinai, sako …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vienatijas — vienatìjas, à adj. (2) NdŽ, KŽ, vienãtijas, a (1) KŽ; SD146, R, MŽ, Kos58, N, LsB317, vienatijas (1) žr. vienatijis 1: Ponas Kristus… yra išganytojas svieto vienatijas SE76. Dieve vienatijas Pone, šlavink mum savo malone KN244. Jisai (Kristus) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vienatėjis — vienatėjis, a adj. žr. vienatijis 1: Imk sūnų savo vienatėjį S.Stan …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vientijas — vientijas, à adj. (3a) žr. vienatijis: 1. Giesmes giedokim… vientijam Ponui KN50. 2. Vientijam dar̃ sunku pragyvent Grv. Ir kap dar̃ man reikės vientijai gyventie?! Grv …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”